Bruksizmas: kodėl griežiama dantimis ir kaip apsaugoti dantis?

Bruksizmas – tai nevalingas dantų griežimas, stiprus jų sukandimas arba žandikaulio įtempimas. Jis gali pasireikšti ne tik naktį miegant, bet ir dienos metu. Lengvas ar retkarčiais pasireiškiantis bruksizmas nebūtinai sukelia problemų, tačiau dažnas ir stiprus griežimas dantimis ilgainiui gali lemti dantų nudilimą, jautrumą, įtrūkimus, žandikaulio raumenų įtampą ar rytinius galvos skausmus.

Miego metu griežiantis dantimis žmogus dažnai pats to nepastebi. Apie problemą kartais pirmasis pasako partneris, o kitais atvejais bruksizmo požymius profilaktinės apžiūros metu pastebi odontologas.

Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra bruksizmas, kodėl žmonės griežia dantimis, kokie simptomai gali jį išduoti, kokių pasekmių gali turėti ilgalaikis dantų griežimas ir kada gali būti rekomenduojama kapa nuo bruksizmo.

Kas yra bruksizmas?

Bruksizmu vadinamas pasikartojantis dantų griežimas, stiprus sukandimas ar žandikaulio raumenų įtempimas. Jis gali pasireikšti vaikams ir suaugusiesiems.

Paprastai išskiriamos dvi pagrindinės formos:

• Dieninis bruksizmas – žmogus nesąmoningai stipriai sukanda dantis arba įtempia žandikaulį būdamas budrus.
• Naktinis arba miego bruksizmas – dantimis griežiama arba jie stipriai sukandami miegant.

Dienos metu žmogus gali išmokti dažniau pastebėti, kada laiko dantis sukąstus. Miegant situacija sudėtingesnė, nes pats žmogus savo elgesio nekontroliuoja ir dažnai apie dantų griežimą net nežino.

Kodėl žmonės griežia dantimis?

Vienos universalios bruksizmo priežasties nėra. Manoma, kad jam įtakos gali turėti keli tarpusavyje susiję veiksniai, o konkrečiam žmogui jų reikšmė gali būti skirtinga.

Su bruksizmu gali būti siejami:

• emocinis stresas ir įtampa;
• nerimas;
• įprotis stipriai sukąsti dantis susikaupus ar dirbant;
• miego sutrikimai;
• kofeino ar alkoholio vartojimas, ypač vakare;
• rūkymas;
• kai kurių vaistų vartojimas;
• individualūs nervų sistemos ir miego ypatumai.

Todėl bruksizmo nereikėtų vertinti vien kaip „blogo įpročio“. Kartais jis susijęs su elgesiu dieną, kartais – su miego procesais, o kai kuriais atvejais svarbu įvertinti ir kitus sveikatos veiksnius.

Kaip suprasti, kad griežiama dantimis miegant?

Griežimas dantimis miegant gali ilgą laiką likti nepastebėtas. Vieniems žmonėms apie garsą naktį pasako partneris ar šeimos narys, kiti pirmiausia pastebi rytinius simptomus arba dantų pokyčius.

Galimi požymiai:

• partneris naktį girdi dantų griežimo garsą;
• ryte jaučiamas žandikaulio raumenų nuovargis ar įtampa;
• atsibudus skauda smilkinius ar galvą;
• dantys atrodo labiau nudilę;
• padidėja dantų jautrumas;
• atsiranda dantų kraštų įtrūkimų ar nuskilimų;
• rytais jaučiamas žandikaulio sąnario diskomfortas;
• kartais skauda veido, žandikaulio ar ausies sritį.

Vienas simptomas dar nepatvirtina bruksizmo, nes panašūs pojūčiai gali būti susiję ir su kitomis problemomis. Tikslesniam įvertinimui reikalinga odontologo apžiūra.

Kokie yra dažniausi bruksizmo simptomai?

Bruksizmo simptomai priklauso nuo griežimo ar sukandimo intensyvumo ir trukmės. Lengvais atvejais žmogus gali nejausti beveik nieko, o dantų pokyčius odontologas pastebi tik apžiūros metu.

Dažnesni simptomai:

• dantų nudilimas;
• padidėjęs dantų jautrumas;
• nuskilę ar įtrūkę dantų kraštai;
• plombų ar kitų restauracijų pažeidimai;
• žandikaulio raumenų įtampa;
• skausmas kramtant;
• rytinis galvos ar smilkinių skausmas;
• žandikaulio sąnario diskomfortas;
• nuovargio jausmas veido raumenyse.

Jeigu dantis pradėjo skaudėti, svarbu ne viską automatiškai priskirti bruksizmui. Danties skausmą gali sukelti kariesas, pulpos uždegimas, įtrūkimas ar kitos problemos, todėl priežastį turėtų įvertinti odontologas.

Ar bruksizmas gali pažeisti dantis?

Dažnas ir intensyvus dantų griežimas ilgainiui gali didinti mechaninę apkrovą dantims ir jų restauracijoms. Dantų paviršiai gali palaipsniui dilti, o emalio sluoksniui plonėjant kartais padidėja jautrumas.

Galimos ilgalaikio bruksizmo pasekmės:

• nudilę kandamieji dantų kraštai;
• dantų paviršiaus suplokštėjimas;
• emalio įtrūkimai;
• dantų nuskilimai;
• plombų ar vainikėlių pažeidimai;
• didesnis dantų jautrumas;
• kai kuriais atvejais – ryškesnis dantų aukščio sumažėjimas.

Jeigu griežimas dantimis jau pažeidė dantis, gali būti reikalingas individualus dantų gydymas Klaipėdoje. Gydymo būdas priklauso nuo to, kiek dantys nudilę ar pažeisti.

Ar bruksizmas gali sukelti žandikaulio ir galvos skausmą?

Stipriai ir ilgai įtempti kramtomieji raumenys gali pavargti, todėl kai kurie žmonės ryte jaučia žandikaulio, veido ar smilkinių srities diskomfortą. Kartais gali atrodyti, kad skauda ausį, nors pati ausis yra sveika.

Vis dėlto galvos ar žandikaulio skausmas nėra specifinis tik bruksizmui. Panašių simptomų gali sukelti ir žandikaulio sąnario sutrikimai, dantų problemos ar kitos būklės. Todėl užsitęsusį skausmą verta įvertinti individualiai.

Kaip odontologas nustato bruksizmą?

Bruksizmo įvertinimas dažniausiai prasideda nuo pokalbio ir burnos apžiūros. Odontologas gali paklausti apie rytinius simptomus, miego įpročius, stresą, žandikaulio skausmą ir tai, ar artimieji girdėjo griežimą dantimis naktį.

Apžiūros metu gali būti vertinama:

• dantų nudilimo pobūdis;
• emalio įtrūkimai ir nuskilimai;
• plombų ar kitų restauracijų būklė;
• dantų jautrumas;
• kramtomųjų raumenų jautrumas;
• žandikaulio judesiai;
• žandikaulio sąnario būklė.

Jeigu įtariama, kad miego bruksizmas gali būti susijęs su miego sutrikimu, tam tikrais atvejais gali būti rekomenduotas papildomas šeimos gydytojo ar miego medicinos specialisto įvertinimas.

Kaip gydomas arba kontroliuojamas bruksizmas?

Bruksizmo valdymas priklauso nuo jo pobūdžio, simptomų ir galimų priežasčių. Vienos priemonės, kuri tiktų visiems žmonėms, nėra.

Gali būti rekomenduojama:

• stebėti ir sąmoningai mažinti dantų sukandimą dienos metu;
• atkreipti dėmesį į žandikaulio padėtį ramybės metu;
• mažinti stresą ir emocinę įtampą;
• gerinti miego režimą;
• riboti kofeiną, alkoholį ir rūkymą, ypač vakare;
• naudoti individualiai pritaikytą apsauginę kapą;
• atkurti jau pažeistus dantis;
• esant poreikiui konsultuotis su kitais specialistais.

Svarbu suprasti, kad gydymo tikslas gali būti ne tik sumažinti griežimo intensyvumą, bet ir apsaugoti dantis nuo tolesnių pažeidimų.

Kapa nuo bruksizmo – kaip ji veikia?

Kapa nuo bruksizmo – tai ant dantų dedamas individualiai pritaikytas įtvaras. Jos paskirtis yra atskirti viršutinio ir apatinio žandikaulio dantis bei sumažinti jų tiesioginį kontaktą griežiant ar stipriai sukandant.

Kapa gali padėti:

• apsaugoti emalį nuo papildomo dilimo;
• sumažinti dantų nuskilimo riziką;
• apsaugoti plombas, vainikėlius ir kitas restauracijas;
• paskirstyti sukandimo apkrovą;
• kai kuriems žmonėms sumažinti su sukandimu susijusį diskomfortą.

Individuali kapa nuo bruksizmo gaminama pagal paciento dantų formą ir sąkandį, todėl prieš ją gaminant reikalingas odontologo įvertinimas.

Ar bruksizmo kapa sustabdo griežimą dantimis?

Ne visada. Svarbu atskirti dvi funkcijas: kapos naudojimas gali apsaugoti dantis nuo tarpusavio kontakto ir pažeidimų, tačiau pati kapa nebūtinai pašalina priežastį, dėl kurios žmogus griežia ar stipriai sukanda dantis.

Dėl šios priežasties kai kuriais atvejais kartu rekomenduojama keisti dienos įpročius, mažinti stresą, gerinti miego režimą arba tirti kitus galimus veiksnius.

Kiek kainuoja bruksizmo kapa?

Bruksizmo kapos kaina priklauso nuo klinikos, naudojamos medžiagos, gamybos būdo ir individualios situacijos. Kadangi odontologinių paslaugų kainos gali keistis, aktualią kapos kainą rekomenduojama tikrinti Lauradenta.lt kainoraštyje.

Prieš gaminant kapą odontologas pirmiausia turėtų įvertinti dantų, restauracijų ir sąkandžio būklę bei įsitikinti, kad pasirinktas sprendimas konkrečiam pacientui tinkamas.

Kada dėl dantų griežimo reikėtų kreiptis į odontologą?

Odontologo konsultacija naudinga, jeigu pastebite, kad dantys pradėjo dilti, skilinėti ar tapo jautresni, arba jei rytais dažnai jaučiate žandikaulio įtampą.

Pasikonsultuoti verta, jei:

• partneris reguliariai girdi griežimą dantimis naktį;
• pastebite ryškų dantų nudilimą;
• dantys pradėjo skilinėti ar trupėti;
• dažnai skauda žandikaulį;
• rytais kartojasi smilkinių ar galvos skausmas;
• dantys tapo jautrūs;
• pažeidžiamos plombos ar kitos restauracijos;
• simptomai stiprėja.

Kaip galima sumažinti dantų sukandimą dienos metu?

Jeigu dantis stipriai sukandate būdami budrūs, gali padėti sąmoningas įpročio stebėjimas. Ramybės metu dantys neturėtų būti nuolat stipriai suspausti.

Galima pabandyti:

• periodiškai patikrinti, ar žandikaulis nėra įtemptas;
• atpalaiduoti veido ir žandikaulio raumenis;
• pasidaryti priminimus darbo metu nelaikyti dantų sukąstų;
• reguliariai daryti pertraukas, jei daug dirbate susikaupę;
• stebėti, kokiose situacijose dažniausiai sukandate dantis;
• skirti dėmesio miego ir streso valdymui.

Jeigu simptomai išlieka, vien savikontrolės gali nepakakti, todėl naudinga pasitarti su odontologu.

Dažniausiai užduodami klausimai apie bruksizmą

Ar bruksizmas reiškia tik griežimą dantimis naktį?

Ne. Bruksizmas gali pasireikšti ir dieną. Žmogus gali ne tik griežti dantimis, bet ir ilgai bei stipriai juos sukąsti arba įtempti žandikaulį.

Kaip sužinoti, ar griežiu dantimis miegodamas?

Apie tai gali pasakyti kartu miegantis žmogus. Kiti požymiai – rytinis žandikaulio nuovargis, galvos skausmas, dantų nudilimas ar jautrumas. Odontologas taip pat gali pastebėti būdingų dantų pokyčių.

Ar stresas gali būti susijęs su bruksizmu?

Taip, emocinė įtampa ir stresas gali būti vieni iš su bruksizmu susijusių veiksnių, ypač esant dieniniam dantų sukandimui. Tačiau bruksizmas gali turėti ir kitų priežasčių.

Ar kapa nuo bruksizmo išgydo problemą?

Kapa pirmiausia padeda apsaugoti dantis nuo tiesioginio kontakto ir mechaninio pažeidimo. Ji nebūtinai pašalina patį griežimą ar jo priežastį, todėl kai kuriais atvejais reikalingos ir papildomos priemonės.

Ar galima nusipirkti universalią kapą?

Rinkoje yra įvairių universalių kapų, tačiau odontologinė kapa paprastai individualiai pritaikoma pagal paciento dantis ir sąkandį. Netinkamai priglundanti kapa gali būti nepatogi, todėl prieš pasirenkant sprendimą verta pasikonsultuoti su odontologu.

Ar bruksizmas gali nuskaldyti dantį?

Ilgalaikė didelė mechaninė apkrova gali prisidėti prie dantų, plombų ar kitų restauracijų įtrūkimų ir nuskilimų, ypač jei dantis jau anksčiau buvo susilpnėjęs.

Ar vaikai taip pat gali griežti dantimis?

Taip. Bruksizmas gali pasireikšti ir vaikams. Daugeliu atvejų jis gali būti laikinas, tačiau jei dantų griežimas labai intensyvus, pastebimas dantų dilimas ar vaikas skundžiasi skausmu, verta pasitarti su odontologu.

Išvados

Bruksizmas – tai pasikartojantis dantų griežimas, stiprus sukandimas arba žandikaulio įtempimas, kuris gali pasireikšti tiek dieną, tiek miegant. Lengvas bruksizmas ne visada reikalauja gydymo, tačiau intensyvus ir ilgalaikis dantų griežimas gali pažeisti dantis ir restauracijas bei sukelti žandikaulio raumenų diskomfortą.

Vienas iš būdų apsaugoti dantis yra individualiai pritaikyta kapa nuo bruksizmo. Tačiau svarbu įvertinti ir galimus įpročius, stresą, miego ypatumus bei kitus veiksnius.

Atsargi rekomendacija

Jeigu įtariate, kad griežiate dantimis miegodami, arba pastebėjote ryškesnį dantų nudilimą, jautrumą, nuskilimus ar nuolatinę žandikaulio įtampą, verta pasikonsultuoti su odontologu.

Nereikėtų savarankiškai diagnozuoti bruksizmo vien pagal žandikaulio ar galvos skausmą, nes panašių simptomų gali turėti ir kitos būklės. Taip pat nerekomenduojama ilgą laiką naudoti netinkamai priglundančios kapos neįvertinus dantų ir sąkandžio būklės.

Tinkamiausias sprendimas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į simptomus, dantų būklę, bruksizmo pobūdį ir galimus jį palaikančius veiksnius.