Pieniniai dantys: kada dygsta, kada krenta ir ar juos reikia gydyti?

Pieniniai dantys yra pirmieji vaiko dantys, kurie atlieka daug svarbesnį vaidmenį nei kartais manoma. Jie padeda vaikui kramtyti, aiškiai tarti garsus, formuoja žandikaulio vystymąsi ir išlaiko vietą nuolatiniams dantims. Nors pieniniai dantys vėliau iškrenta, jų priežiūra yra labai svarbi vaiko burnos sveikatai.

Tėvams dažnai kyla klausimų: kada dygsta pieniniai dantys, kada krenta pieniniai dantys, ar pieniniai dantys turi šaknis, ar juos reikia gydyti ir ką daryti, jei dantis kliba, bet ilgai neiškrenta. Šiame straipsnyje aiškiai aptarsime svarbiausius pieninių dantų etapus ir situacijas, kada verta kreiptis į vaikų odontologą.

Kas yra pieniniai dantys?

Pieniniai dantys – tai laikini vaiko dantys, kurie išdygsta ankstyvoje vaikystėje ir vėliau palaipsniui pakeičiami nuolatiniais dantimis. Nors jie nėra „visam gyvenimui“, jų reikšmė labai didelė. Sveiki pieniniai dantys padeda vaikui normaliai kramtyti, kalbėti ir tinkamai vystytis žandikauliui.

Iš viso vaikas paprastai turi 20 pieninių dantų: po 10 viršutiniame ir apatiniame žandikaulyje. Jie pradeda dygti kūdikystėje, o vėliau, vaikui augant, pradeda klibėti ir iškrenta, užleisdami vietą nuolatiniams dantims.

Apie patį pirmųjų dantukų dygimo etapą plačiau galite skaityti straipsnyje apie kūdikių dantų dygimą.

Kada dygsta pieniniai dantys?

Pieniniai dantys dažniausiai pradeda dygti apie 6 gyvenimo mėnesį, tačiau kiekvieno vaiko raida gali skirtis. Vieniems pirmasis dantukas pasirodo anksčiau, kitiems – vėliau. Nedideli nukrypimai nuo vidutinio dygimo laiko dažniausiai nėra problema, jei vaikas vystosi normaliai.

Dažniausiai pirmiausia išdygsta apatiniai centriniai kandžiai, vėliau viršutiniai kandžiai, šoniniai kandžiai, pirmieji krūminiai dantys, iltiniai ir galiausiai antrieji pieniniai krūminiai dantys.

Apytikslė pieninių dantų dygimo eiga:

• apie 6–10 mėn. – apatiniai centriniai kandžiai;
• apie 8–12 mėn. – viršutiniai centriniai kandžiai;
• apie 9–16 mėn. – šoniniai kandžiai;
• apie 13–19 mėn. – pirmieji pieniniai krūminiai dantys;
• apie 16–23 mėn. – iltiniai dantys;
• apie 23–33 mėn. – antrieji pieniniai krūminiai dantys.

Svarbu suprasti, kad tai tik orientaciniai laikotarpiai. Jei kyla abejonių dėl vaiko dantų dygimo, geriausia pasitarti su vaikų odontologu.

Kada krenta pieniniai dantys?

Kitas svarbus etapas – pieninių dantų kritimas. Dažniausiai pieniniai dantys pradeda kristi apie 5–7 gyvenimo metus. Pirmiausia dažniausiai pradeda klibėti apatiniai priekiniai dantys, vėliau viršutiniai priekiniai dantys, o paskutiniai dažniausiai iškrenta pieniniai krūminiai dantys.

Jei jums kyla klausimas, kada krenta pieniniai dantys, svarbu žinoti, kad tikslus laikas priklauso nuo vaiko individualios raidos. Vieniems vaikams dantys pradeda kristi šiek tiek anksčiau, kitiems – vėliau. Dažniausiai tai nėra problema, jei procesas vyksta palaipsniui ir be skausmo.

Apytikslė pieninių dantų kritimo eiga:

• apie 5–7 metus – pradeda kristi priekiniai kandžiai;
• apie 7–8 metus – keičiasi šoniniai kandžiai;
• apie 9–12 metus – krenta iltiniai dantys;
• apie 9–12 metus – keičiasi pirmieji ir antrieji pieniniai krūminiai dantys.

Jeigu pieniniai dantys krenta šiek tiek anksčiau ar vėliau, nebūtinai reikia nerimauti. Tačiau jei dantis ilgai kliba, skauda, dantenos patinusios arba nuolatinis dantis pradeda dygti šalia neiškritusio pieninio danties, verta kreiptis į specialistą.

Kada pradeda kristi pieniniai dantys?

Dažniausiai pieniniai dantys pradeda kristi apie šeštuosius vaiko gyvenimo metus. Vis dėlto kai kuriems vaikams pirmieji dantys pradeda klibėti ir anksčiau – apie 5 metus, o kitiems – tik apie 7 metus.

Klausimas kada pradeda kristi pieniniai dantys dažnai kyla tėvams, kai vaikas pradeda jausti pirmąjį klibantį dantį. Jeigu dantis kliba natūraliai, neskauda ir nėra tinimo, dažniausiai pakanka stebėti situaciją. Nereikėtų skubėti danties traukti jėga, jei jis dar laikosi tvirtai.

Į vaikų odontologą verta kreiptis, jei:

• dantis ilgai kliba, bet neiškrenta;
• vaikui skauda kramtant;
• dantenos aplink dantį paraudusios ar patinusios;
• nuolatinis dantis dygsta už pieninio danties;
• pieninis dantis pažeistas karieso;
• dantis nulūžo arba buvo traumuotas.

Tokiais atvejais gydytojas gali įvertinti, ar pieninis dantis dar gali būti stebimas, ar reikalingas gydymas, ar tam tikrais atvejais – pašalinimas.

Ar pieniniai dantys turi šaknis?

Taip, pieniniai dantys turi šaknis. Tai dažnas tėvų klausimas, nes iškritęs pieninis dantis dažnai atrodo mažas, o jo šaknies beveik nesimato. Taip nutinka todėl, kad artėjant danties kritimo laikui pieninio danties šaknis palaipsniui rezorbuojasi, tai yra natūraliai tirpsta.

Kai nuolatinis dantis pradeda dygti po pieniniu dantimi, jis spaudžia pieninio danties šaknį. Dėl šio proceso šaknis trumpėja, dantis pradeda klibėti ir galiausiai iškrenta. Todėl iškritęs pieninis dantis dažniausiai atrodo taip, lyg šaknies neturėtų.

Jeigu pieninis dantis nejuda, bet nuolatinis dantis jau pradėjo dygti, tai gali reikšti, kad šaknies rezorbcija vyksta netolygiai arba dantis neiškrenta laiku. Tokiu atveju verta pasikonsultuoti su vaikų odontologu.

Ar visi pieniniai dantys iškrenta?

Dažniausiai visi pieniniai dantys iškrenta ir yra pakeičiami nuolatiniais dantimis. Vis dėlto tam tikrais atvejais pieninis dantis gali išlikti ilgiau, nei tikėtasi. Taip gali nutikti, jei nėra nuolatinio danties užuomazgos, jei nuolatinis dantis dygsta netaisyklinga kryptimi arba jei pieninio danties šaknis rezorbuojasi neįprastai.

Jei kyla klausimas, ar visi pieniniai dantys iškrenta, geriausia stebėti vaiko dantų kaitą ir periodiškai lankytis pas odontologą. Profilaktinės apžiūros padeda laiku pastebėti, ar dantų kaita vyksta taisyklingai.

Odontologo apžiūra ypač svarbi, jei:

• vienas pieninis dantis ilgai neiškrenta;
• nuolatinis dantis dygsta netaisyklingai;
• vienoje pusėje dantis jau iškrito, o kitoje ilgai nekrenta;
• dantis kliba, bet sukelia skausmą;
• vaikui sunku kramtyti.

Pieniniai krūminiai dantys – kodėl jie svarbūs?

Pieniniai krūminiai dantys yra labai svarbūs vaiko kramtymui ir nuolatinių dantų vietos išlaikymui. Kadangi jie yra burnos gale, tėvai kartais juos pastebi mažiau nei priekinius dantis. Vis dėlto būtent pieniniai krūminiai dantys dažnai pažeidžiami karieso, nes jų paviršiuje yra vagelių, kuriose gali kauptis apnašos.

Šie dantys dažniausiai iškrenta vėliau nei priekiniai dantys, todėl jie turi tarnauti ne vienerius metus. Jei pieninis krūminis dantis sugenda ar yra netenkamas per anksti, gali pasikeisti vietos santykis dantų lanke, o nuolatiniai dantys gali dygti netaisyklingai.

Dėl šios priežasties pieninių krūminių dantų nereikėtų laikyti „nesvarbiais“. Jei jie pažeisti karieso, dažniausiai juos reikia gydyti, o ne laukti, kol savaime iškris.

Ar pieninius dantis reikia gydyti?

Taip, pieninius dantis reikia gydyti, jei jie yra pažeisti karieso, sukelia skausmą ar infekciją. Nors pieniniai dantys vėliau iškrenta, negydomos problemos gali turėti įtakos vaiko savijautai, mitybai, kalbai ir nuolatinių dantų vystymuisi.

Negydomas pieninių dantų kariesas gali sukelti:

• danties skausmą;
• jautrumą valgant;
• blogą burnos kvapą;
• dantenų patinimą;
• pūlinį;
• valgymo sunkumus;
• ankstyvą danties netekimą;
• nuolatinių dantų dygimo sutrikimus.

Jeigu pastebite, kad vaiko pieninis dantis patamsėjo, atsirado skylutė, dantis jautrus ar skauda, verta kreiptis į specialistą. Lauradenta klinikoje atliekamas vaikų dantų gydymas Klaipėdoje, įvertinant vaiko amžių, danties būklę ir individualią situaciją.

Pieninių dantų kariesas – ką svarbu žinoti?

Pieninių dantų kariesas gali vystytis greičiau nei suaugusiųjų dantų pažeidimai, nes pieninių dantų audiniai yra plonesni ir jautresni. Kartais tėvai pastebi tik nedidelę dėmelę, tačiau pažeidimas jau gali būti gilesnis.

Kariesas gali atsirasti dėl netinkamos burnos higienos, dažno saldžių gėrimų vartojimo, užkandžiavimo, užmigimo su buteliuku ar nepakankamos profilaktinės priežiūros.

Daugiau apie karieso priežastis, simptomus ir gydymą galite skaityti straipsnyje Kariesas: priežastys, simptomai ir dantų ėduonies gydymas.

Ką daryti, kai pieninis dantis kliba?

Jeigu pieninis dantis kliba ir vaikui neskauda, dažniausiai tai yra natūralus dantų kaitos etapas. Reikėtų leisti dantukui klibėti natūraliai ir neskubėti jo šalinti, jei jis dar laikosi tvirtai.

Ką galima daryti:

• skatinti vaiką švelniai pajudinti dantuką liežuviu;
• palaikyti gerą burnos higieną;
• stebėti, ar nėra skausmo ar tinimo;
• nebandyti traukti danties jėga;
• kreiptis į odontologą, jei dantis ilgai kliba, bet neiškrenta.

Jei dantis kliba, bet skauda, aplink jį atsirado patinimas ar nemalonus kvapas, reikėtų pasitarti su odontologu. Tokie požymiai gali rodyti ne tik natūralų kritimą, bet ir uždegimą ar karieso komplikaciją.

Kada vaikui reikėtų apsilankyti pas odontologą?

Vaikui pas odontologą reikėtų lankytis ne tik tada, kai atsiranda skausmas. Profilaktinės apžiūros padeda laiku pastebėti kariesą, dantų kaitos sutrikimus, netaisyklingą dantų dygimą ar kitas problemas.

Rekomenduojama kreiptis į vaikų odontologą, jei:

• pieniniai dantys pradėjo gesti;
• vaikas skundžiasi danties skausmu;
• dantis kliba, bet ilgai neiškrenta;
• nuolatinis dantis dygsta už pieninio danties;
• yra dantenų patinimas ar pūlinys;
• vaikas bijo valgyti kietesnį maistą;
• pastebėjote dėmelių ar skylučių ant dantų;
• norite profilaktiškai įvertinti vaiko dantų būklę.

Ankstyvi vizitai padeda vaikui priprasti prie odontologinės aplinkos ir sumažina baimę ateityje. Kuo anksčiau pastebima problema, tuo paprastesnis gali būti jos sprendimas.

Kaip prižiūrėti pieninius dantis?

Pieninių dantų priežiūra turėtų prasidėti vos išdygus pirmajam dantukui. Iš pradžių dantis valo tėvai, o vaikui augant jis gali mokytis tai daryti pats, tačiau tėvų pagalba ir kontrolė dar ilgai išlieka svarbi.

Pieninių dantų priežiūros rekomendacijos:

• valyti dantis du kartus per dieną;
• naudoti vaiko amžiui tinkamą dantų pastą;
• padėti vaikui valyti dantis bent iki tol, kol jis geba tai daryti kruopščiai;
• riboti saldžius gėrimus ir dažną užkandžiavimą;
• neleisti vaikui užmigti su saldžiu gėrimu ar pieno buteliuku;
• reguliariai tikrinti, ar ant dantų nėra dėmelių;
• lankytis profilaktinėse apžiūrose.

Tėvų vaidmuo yra labai svarbus. Net jei vaikas nori valytis dantis savarankiškai, dažnai jis dar negali kruopščiai išvalyti visų paviršių, todėl tėvai turėtų padėti arba bent patikrinti rezultatą.

Dažniausiai užduodami klausimai apie pieninius dantis

Kiek pieninių dantų turi vaikas?

Dažniausiai vaikas turi 20 pieninių dantų – po 10 viršutiniame ir apatiniame žandikaulyje.

Kada krenta pieniniai dantys?

Pieniniai dantys dažniausiai pradeda kristi apie 5–7 gyvenimo metus. Pirmiausia dažniausiai keičiasi priekiniai kandžiai, o vėliau – iltiniai ir pieniniai krūminiai dantys.

Kada pradeda kristi pieniniai dantys?

Dažniausiai pirmieji pieniniai dantys pradeda klibėti apie šeštuosius gyvenimo metus, tačiau kiekvieno vaiko dantų kaita gali šiek tiek skirtis.

Ar pieniniai dantys turi šaknis?

Taip, pieniniai dantys turi šaknis. Artėjant danties kritimo laikui šaknys natūraliai rezorbuojasi, todėl iškritęs pieninis dantis dažnai atrodo lyg šaknies neturėtų.

Ar visi pieniniai dantys iškrenta?

Dažniausiai visi pieniniai dantys iškrenta ir yra pakeičiami nuolatiniais dantimis. Jei vienas dantis ilgai neiškrenta arba nuolatinis dantis dygsta šalia, verta pasitarti su odontologu.

Ar pieninius dantis reikia gydyti?

Taip, jei pieniniai dantys pažeisti karieso, skauda ar sukelia uždegimą, juos reikia gydyti. Negydomos pieninių dantų problemos gali paveikti vaiko savijautą ir nuolatinių dantų vystymąsi.

Ką daryti, jei pieninis dantis kliba, bet neiškrenta?

Jeigu dantis kliba, bet neskauda, galima stebėti. Jei jis ilgai neiškrenta, skauda, aplink jį patino dantenos arba nuolatinis dantis jau dygsta šalia, reikėtų kreiptis į odontologą.

Išvados

Pieniniai dantys yra svarbūs vaiko kramtymui, kalbai, žandikaulio vystymuisi ir nuolatinių dantų vietos išlaikymui. Nors jie vėliau iškrenta, jų priežiūros nereikėtų nuvertinti. Sveiki pieniniai dantys padeda vaikui jaustis geriau ir mažina sudėtingesnių problemų riziką ateityje.

Svarbu stebėti, kada dygsta ir kada krenta pieniniai dantys, ar dantų kaita vyksta taisyklingai, ar nėra karieso požymių, skausmo ar dantenų uždegimo. Kilus abejonėms, geriausia pasitarti su vaikų odontologu.

Atsargi rekomendacija

Jeigu vaiko pieninis dantis skauda, ilgai kliba, neiškrenta, patamsėjo ar atsirado skylutė, nereikėtų laukti, kol problema išsispręs savaime. Pieninių dantų problemos gali progresuoti ir sukelti vaikui diskomfortą, valgymo sunkumus ar uždegimą.

Savarankiškas danties traukimas, skausmo malšinimas ar delsimas gali pabloginti situaciją, ypač jei yra kariesas ar dantenų patinimas. Tikslią danties būklę galima įvertinti tik odontologo apžiūros metu.

Visi sprendimai dėl pieninių dantų stebėjimo, gydymo ar šalinimo turėtų būti priimami individualiai, įvertinus vaiko amžių, danties būklę ir dantų kaitos eigą. Todėl, jei kyla abejonių dėl vaiko pieninių dantų, rekomenduojama kreiptis į vaikų odontologą.